žarstelis

žarstẽlis sm. (2) 1. žr. žarsteklis: Jei nesiseka austi, tai audėjai reikia paimti žarstelį (kačergą) ir padeginti galą, paskui su juo smilkant apeiti atpakaliai aplink stakles E(Pn). 2. semtuvas: Sėmenis sužarstydavom žarstẽlin Ds.